- keblius
- 1 kẽblius sm. (2) kablys šienui pešti, peštukas: Paimk kẽblių ir pripešk šieno! Kč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
keblius — 2 kẽblius, ė smob. (2) keblas, niekam netikęs žmogus, neišmanėlis: Tu, kẽbliau, tu nei knygų, nei laikraščių neskaitai, tu nieko nežinai Prng. Jo visi vaikai kebliùkai, nieko nežino Prng. ^ Katras boikus, tai pats inšoksta, o katras kẽblius,… … Dictionary of the Lithuanian Language
keblus — keblùs, ì adj. (4) 1. N, [K], Š, A1885,315, LB468, Up painus, sunkus; nepatogus: Vežimas, staklės keblùs daiktas, t. y. žalgus J. Vežimas nebūtų taip sunkus, kaip keblus: tai į vieną pusę, tai į kitą, kaip virsta, taip virsta Žem. Keblì, ar… … Dictionary of the Lithuanian Language
vikrus — 2 vikrùs, ì adj. (4) KI190, K, Amb, J.Jabl, K.Būg, Š, Rtr, DŽ, Ob, Antš, Šmn, Ppl, Kri; Kos39,58, L, L457, ŠT28,63 1. I kuris greitų ir tikslių judesių, miklus: Dauguma [irklakojų paukščių] gerai skraido ir sklando, kai kurie nardo vandenyje,… … Dictionary of the Lithuanian Language